Visame pasaulyje kyla abejon\u0117s ir kar\u0161tos aistros d\u0117l paminkl\u0173. \u201eDid\u017ei\u0173j\u0173 vyr\u0173\u201c statulos buvo i\u0161trauktos i\u0161 nematomumo, kur\u012f austr\u0173 ra\u0161ytojas Robertas Musilis vadino ry\u0161kiausiu j\u0173 bruo\u017eu. Kadaise garbinti didvyriai, dosn\u016bs mecenatai, pagarbiai i\u0161kalti i\u0161 akmens, i\u0161lieti i\u0161 bronzos, dabar kaltinami, kad buvo susij\u0119 su kolonializmu, vergove ar antisemitizmu. Angli\u0161kai kalban\u010diame pasaulyje toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 netr\u016bksta, ta\u010diau net \u017eemynin\u0117s Vakar\u0173 Europos \u0161alys, antai Nyderlandai, Vokietija, prad\u0117jo grumtis su paminklais, primenan\u010diais kolonijin\u0119 tironij\u0105.<\/span><\/p>\n Austrijoje joks paminklas nesuk\u0117l\u0117 tiek aistr\u0173, kiek Vienos mero Karlo Luegerio statula, nuo seno stovinti sostin\u0117je, kuri\u0105 jis kadaise vald\u0117, jo vardu pavadintoje aik\u0161t\u0117je. Nors raginimai demontuoti monument\u0105 \u0161iam antisemitui ir pervadinti aik\u0161t\u0119 iki \u0161iol nebuvo i\u0161girsti, diskusijos su\u017eadino gausyb\u0119 menini\u0173 id\u0117j\u0173, kaip kontekstualizuoti \u0161\u012f paminkl\u0105, atsiribojant nuo politiko pa\u017ei\u016br\u0173. Aik\u0161t\u0117je eksponuojama laikina instaliacija ir skelbiamas jau nebe pirmas konkursas \u0161iam paminklui pertvarkyti.\u00a0<\/span><\/p>\n Nepaisant \u012fvairi\u0173 svarstym\u0173, Vakar\u0173 Europos ir \u0160iaur\u0117s Amerikos paminkl\u0173 peiza\u017eas yra palyginti ramus. Gin\u010dai paprastai \u012fsiplieskia d\u0117l konkre\u010di\u0173 statul\u0173, matom\u0173 svarbiose vie\u0161osiose erdv\u0117se. Dauguma dabartini\u0173 lankytoj\u0173 geriausiu atveju jau\u010dia tik silpn\u0105 ry\u0161\u012f su paminklais, o \u017evelgiant atgal, pagrindini\u0173 veik\u0117j\u0173 nuopelnai da\u017enai atrodo kukl\u016bs, ypa\u010d kai \u012frodomas j\u0173 dalyvavimas nusikaltimuose.<\/span><\/p>\n Atskira grup\u0117 yra paminklai kariams, \u017euvusiems karuose. I\u0161skyrus kelet\u0105 ry\u0161ki\u0173 i\u0161im\u010di\u0173, tie monumentai stovi kari\u0173 kapin\u0117se, \u012f kurias retai u\u017esuka atsitiktiniai lankytojai. Arba pateikiami tik atminimo s\u0105ra\u0161ai \u2013 daugelyje \u0161ali\u0173 ant paminkl\u0173 ar ba\u017eny\u010di\u0173 sien\u0173 i\u0161kaltos pavard\u0117s yra praeities relikvijos, ten vietos gyventojai susirenka ypatingomis progomis, kad pagerbt\u0173 kari\u0173 atminim\u0105. Turistams ir \u0161iaip atvyk\u0117liams jie paprastai nekelia nei didelio susidom\u0117jimo, nei koki\u0173 nors nuoskaud\u0173.<\/span><\/p>\n Buvusioje Soviet\u0173 S\u0105jungoje viskas klost\u0117si visi\u0161kai kitaip. I\u0161tisus de\u0161imtme\u010dius soviet\u0173 vadovyb\u0117 paminkl\u0173 statym\u0105 vertino kaip gyventoj\u0173 politinio \u0161vietimo b\u016bd\u0105. Posovietin\u0117se \u0161alyse kone kiekviename \u017eingsnyje st\u016bkso didingi memorialai, serijiniu b\u016bdu pagaminti partijos, vyriausyb\u0117s lyderi\u0173 biustai ar statulos, paminklai ra\u0161ytojams, kitiems menininkams. Ta\u010diau toks paminklinis peiza\u017eas n\u0117ra vien propagandos rekvizitas. Daugelyje buvusios SSRS viet\u0173, miestuose ir kaimuose yra paminklai Antrojo pasaulinio karo kariams, o kartais ir civili\u0173 aukoms atminti. Nema\u017eai j\u0173 buvo pastatyta, nurod\u017eius i\u0161 vir\u0161aus, ta\u010diau dal\u012f inicijavo veteranai ar \u017euvusi\u0173j\u0173 \u0161eimos nariai. XX a. antrojoje pus\u0117je \u0161ie paminklai pama\u017eu virto svarbia bendruomen\u0117s atminties vieta. Jie da\u017enai ple\u010diami, \u012ftraukiant paminklus v\u0117lesniems karams (Afganistane, \u010ce\u010d\u0117nijoje), \u010cernobylio katastrofai, leid\u017eia susitapatinti su kan\u010dios ir atsparumo istorijomis.<\/span><\/p>\n Occupied Kherson: memorial from 2013 to Soviet soldiers who died in Afghanistan. The polymer sculpture has been repainted in different colours. Photo: Mykola Homanyuk, summer 2022<\/p>\n<\/div>\n Ukrainos paminkl\u0173 kra\u0161tovaizdis ypa\u010d turtingas ir sud\u0117tingas. Antrojo pasaulinio karo metais \u0161alis buvo visi\u0161kai okupuota ir paversta baisiausi\u0173 \u017eudyni\u0173 vieta. Po karo sovietin\u0117je Ukrainoje pridygo paminkl\u0173 \u017euvusiesiems atminti, procesas nenutr\u016bko net Soviet\u0173 imperijai i\u0161irus. Neseniai pastatyta nema\u017eai atminimo \u017eenkl\u0173 \u017euvusiesiems per antiteroristin\u0119 operacij\u0105 \u2013 taip ukrainie\u010diai vadina karin\u012f pasiprie\u0161inim\u0105 \u017ealiesiems \u017emog\u0117nams, kai Rusija prad\u0117jo invazij\u0105 2014 m.<\/span><\/p>\n Nuo tada, ypa\u010d karui \u012fgavus plat\u0173 mast\u0105 2022 m. vasar\u012f, d\u0117l memorial\u0173 Ukrainoje vyksta \u012fnirtingi gin\u010dai. Paminklai patenka \u012f kry\u017emin\u0119 ugn\u012f, nes da\u017enai buvo statomi strategi\u0161kai svarbiose vietose, kur vyko intensyvios kovos su vokie\u010diais per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, o ir \u0161iandien jos yra strategin\u0117s. Ta\u010diau dar svarbiau tai, kad abi pus\u0117s besit\u0119siant\u012f susir\u0117mim\u0105 vadina Antrojo pasaulinio karo t\u0119siniu \u2013 Rusija neva kariauja su tariamais naciais, o Ukraina patrioti\u0161kai prie\u0161inasi u\u017esienio agresijai, okupacijai ir masin\u0117ms \u017eudyn\u0117ms. Taigi paminklams suteikiama did\u017eiul\u0117 simbolin\u0117 reik\u0161m\u0117.<\/span><\/p>\n I\u0161kart po to, kai prasid\u0117jo plataus masto invazija, susisiekiau su savo kolega Mykola Homanyuku i\u0161 Chersono universiteto. Okupuotame mieste universitet\u0173 studentams ir darbuotojams organizuodami nuotolines paskaitas per <\/span>Zoom<\/span><\/i>, prad\u0117jome svarstyti, kaip Ukrainos regionuose, naujai okupuotuose Rusijos, elgiamasi su karo memorialais. Mus priblo\u0161k\u0117, kad okupantams tokie svarb\u016bs paminklai, ypa\u010d skirti atminti Antrajam pasauliniam karui. Viena vertus, jie naudojami kaip fonas nuotraukoms tarsi u\u017euomina apie b\u016bsim\u0105 \u201erus\u0173 ginklo\u201c pergal\u0119. Antra vertus, propagandiniai vaizdo \u012fra\u0161ai apie demonstratyvi\u0105 paminkl\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105 neva yra \u012frodymas, kad \u0161lovingos praeities atminimas v\u0117l buvo pagerbtas po tariamos daugelio met\u0173 neprie\u017ei\u016bros.<\/span><\/p>\n Nusprend\u0117me sistemi\u0161kai patyrin\u0117ti internetinius propagandos kanalus ir kitas \u017einiasklaidos priemones, kad susidarytume \u012fsp\u016bd\u012f, kaip elgiamasi su paminklais kiekviename naujai okupuotame Ukrainos rajone. Mykola, lik\u0119s gimtajame mieste, dr\u0105siai dokumentavo senus ir naujus paminklus, nors kai kurie Chersono gyventojai jau buvo sulaikyti ir \u201edingo\u201c vien d\u0117l i\u0161maniuosiuose telefonuose rasto turinio, kuris okupantams pasirod\u0117 \u012ftartinas\u2026<\/span><\/p>\n Pavyko surinkti daugyb\u0119 \u0161altini\u0173, atskleid\u017eian\u010di\u0173, kaip \u017ei\u016brima \u012f paminklus karo ir okupacijos dienomis. Knygoje, kuri\u0105 \u0161iuo metu ra\u0161ome, analizuojama daugyb\u0117 atvej\u0173, rodan\u010di\u0173, kad paminkl\u0173 ir memorial\u0173 reik\u0161m\u0117 nema\u017e\u0117ja nei okupantams, nei rezistentams.<\/span><\/p>\n Kai kurie paminklai, tarp j\u0173 Holokausto aukoms atminti, Kyjive ir Charkive patyr\u0117 didel\u0119 \u017eal\u0105 per bombardavimus, kitur agresoriai juos ty\u010dia nugriov\u0117. Pirmiausia sunaikino memorialus ir paminklines lentas, pagerbian\u010dias ukrainie\u010dius, kurie \u017euvo, gindami savo \u0161al\u012f nuo pat 2014 m. Neliko nacionalini\u0173 simboli\u0173, pavyzd\u017eiui, Tri\u0161akio, primenan\u010dio praeities karus prie\u0161 Rusij\u0105. Valstybini\u0173 \u012fstaig\u0173, tarp j\u0173 mokykl\u0173 direktoriai atminimo lentas atsargumo sumetimais da\u017enai u\u017edengdavo juoda folija, kad jos nekrist\u0173 \u012f akis, dingt\u0173 i\u0161 vie\u0161umos iki i\u0161laisvinimo.<\/span><\/p>\n Nors memorialai, kuriuose atvirai \u012fam\u017eintas Ukrainos pasiprie\u0161inimas Rusijai, akivaizd\u017eiai siutina okupantus, dalis paminkl\u0173, pavyzd\u017eiui, Ukrainos policijos pareig\u016bnams, kurie \u017euvo, atlikdami savo pareig\u0105, i\u0161veng\u0117 visi\u0161ko sunaikinimo, matyt, nesp\u0117ta i\u0161siai\u0161kinti, kad juose \u012fam\u017einti pareig\u016bnai buvo savanoriai, kovoj\u0119 su rusais. Improvizuoti memorialiniai paminklai Ukrainos teritorin\u0117s gynybos paj\u0117g\u0173 \u2013 \u0161alies karinio rezervo \u2013 nariams, \u017euvusiems pirmomis plataus masto invazijos dienomis, Chersone irgi i\u0161liko per okupacij\u0105, trukusi\u0105 kelis m\u0117nesius. Nors dauguma Ukrainos armijos simboli\u0173 okupantams kelia tikr\u0105 siaub\u0105, kai kuriais atvejais jie, regis, nor\u0117jo \u201ecivili\u0161kesni\u0173\u201c dalini\u0173 narius laikyti nekaltomis karo aukomis. Ukrainos milicininkai, \u017euv\u0119 sovietme\u010diu, gal net \u012fkv\u0117p\u0117 korporatyvinio solidarumo jausm\u0105 Rusijos nacionalin\u0117s gvardijos padaliniams, dislokuotiems, kad saugot\u0173 okupuotas teritorijas u\u017e fronto linijos.<\/span><\/p>\n Ta\u010diau klaidinga b\u016bt\u0173 manyti, kad okupantai vykdo nuosekli\u0105 ikonoklazmo ar paminkl\u0173 \u201eperdirbimo\u201c program\u0105. J\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f paminklus situacinis ir \u012fvairiose vietose smarkiai skyr\u0117si. U\u017epuolikai i\u0161 esm\u0117s ignoravo tam tikrus kaimus, esan\u010dius toli nuo pagrindini\u0173 keli\u0173, laikydami juos strategi\u0161kai nereik\u0161mingais. Kai kuriuose kaimuose Ukrainos simboliai teb\u0117ra eksponuojami vie\u0161ose erdv\u0117se, nors techni\u0161kai jie yra Rusijos laikinai valdomoje teritorijoje. Ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 nors su Antrojo pasaulinio karo memorialais paprastai elgiamasi pagarbiai, pasitaiko atvej\u0173, kai Rusijos kariuomen\u0117 ty\u010dia sunaikina toki\u0173 paminkl\u0173 dalis vien d\u0117l u\u017era\u0161\u0173 ukrainie\u010di\u0173 kalba.<\/span><\/p>\n Ta\u010diau da\u017eniausiai paminklais, skirtais Did\u017eiajam T\u0117vyn\u0117s karui atminti, okupantai spekuliuoja, kad pateisint\u0173 savo invazij\u0105. Rusijos propagandiniuose tekstuose ir vaizdo \u012fra\u0161uose nuolat kartojama, kad tie paminklai a\u0161tuonerius metus po Euromaidano ar net visus trisde\u0161imt met\u0173 nuo Ukrainos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo buvo apleisti, pasmerkiant juos sunykti. Okupantai skelbia, kad \u201egr\u012f\u017eo\u201c atkurti istorinio teisingumo ir tinkamai pagerbti didvyri\u0161k\u0173 prot\u0117vi\u0173, nugal\u0117jusi\u0173 vokie\u010dius, atminim\u0105. Ta\u010diau sovietiniai karo memorialai Ukrainoje tvarkomi ne pras\u010diau negu Rusijoje, o naujai rasti Antrojo pasaulinio karo kari\u0173 palaikai pagarbiai perlaidojami.<\/span><\/p>\n Tod\u0117l Rusijos propaganda griebiasi ne\u012fprast\u0173 b\u016bd\u0173, kad mitas apie \u201especiali\u0105j\u0105 karin\u0119 operacij\u0105\u201c neva paminkl\u0173 i\u0161saugojimo tikslais atrodyt\u0173 patikimas. Pavyzd\u017eiui, okupant\u0173 administracija \u012f\u017eieb\u0117 am\u017ein\u0105j\u0105 ugn\u012f daugelyje karo memorial\u0173, net ir tuose, kur ji niekada nebuvo originalaus dizaino dalis. Da\u017e\u0173 intervencija irgi tapo memorial\u0173 atk\u016brimo priemone. Paprast\u0173 kaimo statul\u0173, pagamint\u0173 i\u0161 betono ar gipso, da\u017eymas vienspalviais (da\u017enai sidabriniais) da\u017eais yra ilgamet\u0117 apsauga nuo oro poveikio. Da\u017eniausiai tas daroma, ruo\u0161iantis Pergal\u0117s dienai, kitoms atminimo \u0161vent\u0117ms. Kadangi karo memorial\u0173 b\u016bkl\u0117 Ukrainoje paprastai gera, okupantai da\u017enai renkasi itin ry\u0161kias spalvas, kad niekam nekilt\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l memorial\u0173 atnaujinimo \u2013 i\u0161 tolo spindi auksiniai kareivi\u0173 medaliai, raudonos \u017evaig\u017ed\u0117s, juodi batai\u2026 Net bronzin\u0117ms statuloms tenka atlaikyti \u012fvairiaspalves dekoracijas.<\/span><\/p>\n Toks da\u017eymas n\u0117ra Rusijos \u012fdiegta naujov\u0117. Piet\u0173 Ukrainos kaimuose gyventojai karo memorialams taiko polichromij\u0105, b\u016bding\u0105 graik\u0173, rom\u0117n\u0173 statuloms. Sovietme\u010diu buvo nustatytos grie\u017etos taisykl\u0117s, kaip galima elgtis su paminklais, ta\u010diau i\u0161nykus autoritarinei santvarkai, atsiskleid\u0117 vietos k\u016brybi\u0161kumas. Okupantai rusai laikosi nusistov\u0117jusios grie\u017etos sovietin\u0117s tradicijos. Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos vald\u017eia ie\u0161kojo b\u016bd\u0173, kaip \u012fgyvendinti deukrainizavimo ir rusinimo politik\u0105. Vert\u0117 vietos gyventojus dalyvauti, griaunant Ukrainos paminklus, reikalavo r\u016bpestingai pri\u017ei\u016br\u0117ti sovietinius monumentus. Karo belaisvi\u0173 \u012ftraukim\u0105 \u012f tokias akcijas Rusijos propaganda pateikdavo kaip bausm\u0117s ar peraukl\u0117jimo form\u0105.<\/span><\/p>\n Vykstant plataus masto karui, Rusijos paskirtoms administracijoms liepta suprojektuoti ir pastatyti daugyb\u0119 nauj\u0173 monument\u0173 \u2013 nuo ma\u017e\u0173 biust\u0173 iki prabangi\u0173 bronzini\u0173 statul\u0173 \u2013 vietoj sunaikint\u0173 paminkl\u0173 Ukrainos nepriklausomybei. Beveik visi\u0161kai sunaikintame Mariupolyje pastatyta plastikin\u0117 statula senyvo am\u017eiaus moteri\u0161kei, kuri su sovietine v\u0117liava pasitiko Rusijos kariuomen\u0119 prie Charkivo. St\u016bkso didingas raitelio paminklas Viduram\u017ei\u0173 kunigaik\u0161\u010diui Aleksandrui Nevskiui. Kai kurios Lenino statulos, anks\u010diau pa\u0161alintos i\u0161 vie\u0161\u0173j\u0173 erdvi\u0173, dabar v\u0117l sugr\u0105\u017eintos \u2013 tai tikra atminimo politikos ironija, nes Putinas savo kalboje prie\u0161 pat invazij\u0105 apkaltino Lenin\u0105, es\u0105 nepriklausoma Ukraina atsirado tik d\u0117l jo politikos.<\/span><\/p>\n Rusijos pretenzijos \u012f paminklus laikinai okupuotose Ukrainos dalyse paskatino tiesiogines vagystes, rusams traukiantis i\u0161 kai kuri\u0173 teritorij\u0173. Pra\u0117jus vos keturioms savait\u0117ms po to, kai 2022 m. rugs\u0117jo pabaigoje Chersonas buvo paskelbtas Rusijos dalimi, besitraukiantys okupantai i\u0161gabeno XVIII a. paminklus Rusijos kariuomen\u0117s vadams Aleksandrui Suvorovui, Fiodorui U\u0161akovui, i\u0161pl\u0117\u0161\u0117 princo Grigorijaus Potiomkino kap\u0105 ir i\u0161sine\u0161\u0117 jo palaikus. Pagal i\u0161kreipt\u0105 grobuoni\u0161k\u0105 okupant\u0173 logik\u0105, \u0161ie objektai dabar yra Rusijos kult\u016bros paveldo dalis.<\/span><\/p>\n Negailestinga paminkl\u0173 pl\u0117\u0161imo ir naikinimo politika, jau nekalbant apie kruvin\u0105 okupant\u0173 siaut\u0117jim\u0105, paskatino ikonoklazmo bang\u0105 ir neokupuotose Ukrainos dalyse. Tiesa, paminklai soviet\u0173 valstyb\u0117s ir komunist\u0173 partijos vadovams buvo pa\u0161alinti i\u0161 vie\u0161osios erdv\u0117s i\u0161kart po 2014 m. Orumo revoliucijos. Nuo 2022 m. vasario 24 d. nutarta papildomai atsikratyti caro laik\u0173 ir sovietme\u010dio paminkl\u0173, skirt\u0173 Ukrainos \u201esusijungimui\u201c su Rusija XVII a., demontuoti Aleksandro Pu\u0161kino, Maksimo Gorkio, kit\u0173 rus\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 statulas, kaip Rusijos skelbiamo kult\u016brinio prana\u0161umo simbolius. Paminklai, \u0161lovinantys karin\u0119 soviet\u0173 vald\u017ei\u0105, irgi nepriimtini, ta\u010diau \u012fvairiose vietose buvo pa\u0161alinti monumentai ir eiliniams \u201ekariams i\u0161vaduotojams\u201c. Daugeliu atvej\u0173 sprendimus pri\u0117m\u0117 demokrati\u0161kai i\u0161rinktos savivaldybi\u0173 tarybos, ta\u010diau pasitaik\u0117 atvej\u0173, kai aktyvistai savo iniciatyva nuk\u0117l\u0117 paminklus, kaip ir \u201eLenino kry\u010dio\u201c prad\u017eioje. Pavyzd\u017eiui, demontuotas Georgijaus \u017dukovo, garsaus Antrojo pasaulinio karo stratego, biustas, sukurtas jau nepriklausomoje Ukrainoje. 2022 m. spal\u012f Mykolajive prie paminklo milicijos pareig\u016bnams, kurie \u017euvo, vykdydami profesin\u0119 pareig\u0105, susigr\u016bm\u0117 jo prie\u0161ininkai ir gyn\u0117jai. Tie, kurie nor\u0117jo paminkl\u0105 nukelti, laik\u0117 j\u012f slegian\u010dios, neteisingos sovietin\u0117s sistemos simboliu. Norintieji i\u0161saugoti, atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad statul\u0105, nors ji pastatyta sovietme\u010diu, finansavo visuomen\u0117. Paminklo prie\u0161ininkai galiausiai j\u012f nugriov\u0117, nelaukdami oficialaus leidimo.<\/span><\/p>\n Kai aktyvistai vykdo poky\u010dius be i\u0161ankstinio apsvarstymo, kyla klausimas, ar tokiam ikonoklazmui pritaria vietiniai \u017emon\u0117s. 2022 m. lapkrit\u012f Mykola Homanyukas kartu su kolegomis atliko reprezentatyvi\u0105 Charkivo gyventoj\u0173, likusi\u0173 ir perkelt\u0173, apklaus\u0105, koks j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f gatvi\u0173 pervadinim\u0105 ir paminkl\u0173 pa\u0161alinim\u0105. Rezultatai \u012fdom\u016bs savo sud\u0117tingumu.<\/span><\/p>\n Occupied Kherson: the Ukrainian trident and portraits of those who lost their lives in Ukraine\u2019s Anti-Terrorist Operation against the Russian invasion have been removed from a memorial and replaced with portraits of Second World War heroes. On the flagpole next to it, the Soviet Victory Banner has been raised instead of the Ukrainian flag.\u00a0Photo: Mykola Homanyuk, summer 2022<\/p>\n<\/div>\n Dauguma pritar\u0117 procesui, si\u016bl\u0117 \u012ftraukti kuo daugiau vietini\u0173 gyventoj\u0173, ta\u010diau tik nedaugelis patys yra pasireng\u0119 padaryti ka\u017ek\u0105 daugiau, negu vien balsuoti internetin\u0117se apklausose. Tvirtai remiamas rusi\u0161k\u0173 ir baltarusi\u0161k\u0173 vietovard\u017ei\u0173, sovietini\u0173 ideologini\u0173 nuorod\u0173, Rusijos \/ soviet\u0173 karini\u0173 lyderi\u0173 vard\u0173 pa\u0161alinimas i\u0161 \u017eem\u0117lapi\u0173. Ta\u010diau daugiau negu pus\u0117 pasisako u\u017e tai, kad gatv\u0117s b\u016bt\u0173 vadinamos Rusijos \/ soviet\u0173 kult\u016bros veik\u0117j\u0173, mokslinink\u0173 vardais, pavyzd\u017eiui, 79 proc. nor\u0117jo palikti gatv\u0117s pavadinim\u0105, \u012fam\u017einant\u012f kosmonaut\u0105 Jurij\u0173 Gagarin\u0105. Dauguma pritar\u0117, kad b\u016bt\u0173 demontuotas paminklas mar\u0161alui \u017dukovui, ta\u010diau nor\u0117jo palikti paminkl\u0105 Pu\u0161kinui.<\/span><\/p>\n Brutali Rusijos invazija yra tiesioginis i\u0161puolis ne tik prie\u0161 Ukrainos \u017emones, bet ir prie\u0161 kult\u016br\u0105 \u2013 prie\u0161 jos \u012fvairov\u0119, pliuralizm\u0105 ir hibridi\u0161kum\u0105, d\u0117l kurio \u0161i \u0161alis tokia unikali. Agresoriai griebiasi teroro prie\u0161 civilius, naikina knygas ir paminklus, kad laikinai okupuotose teritorijose suskubt\u0173 \u012fprastin\u0119 atminimo kult\u016bros polifonij\u0105 ir lankstum\u0105 pakeisti nykiu Soviet\u0173 S\u0105jungos diegtu vienodumu, rusi\u0161ka\u00a0 postmodernumo versija, reikalaujan\u010dia atsisakyti nacionalini\u0173 simboli\u0173, kad Ukraina atrodyt\u0173 prorusi\u0161kas kra\u0161tas kaip sovietme\u010diu.<\/span><\/p>\n Kaip tokiomis s\u0105lygomis galima diskutuoti apie paminklus, ypa\u010d tuos, kurie vienaip ar kitaip asocijuojasi su valstybe agresore, net jeigu daugum\u0105 j\u0173 pastat\u0117 patys ukrainie\u010diai?<\/span><\/p>\n Nor\u0117\u010diau pritarti pasi\u016blymui, kur\u012f ukrainie\u010di\u0173 fotograf\u0117, ra\u0161ytoja Jevgenija Belorusec i\u0161d\u0117st\u0117 neseniai vykusioje diskusijoje apie sovietinius paminklus Ukrainoje. Nuo pat karo prad\u017eios 2014 m. Belorusec nenuilstamai gyn\u0117 Donbaso \u017emones, kurie bet kokia kaina nor\u0117jo likti savo namuose, tvirtindama, kad negalima j\u0173 beatodairi\u0161kai demonizuoti kaip kolaborant\u0173. Daugelis i\u0161 sovietini\u0173 laik\u0173 jau\u010dia stipr\u0173 ry\u0161\u012f su industriniu savo regiono paveldu, \u012fskaitant paminklais nus\u0117tus miestovaizd\u017eius. \u0160\u012f paveld\u0105, \u0161iuos paminklus laiko savo laim\u0117jim\u0173 i\u0161rai\u0161ka, ne vien sovietme\u010dio simboliais. Siekdama pateisinti paminkl\u0173 tokiose vietose dviprasmi\u0161kum\u0105, nes vieniems tai priespaudos \u017eenklai, o kitiems \u2013 \u012fprastin\u0117s aplinkos elementai, Belorusec si\u016blo vartoti termin\u0105 \u201edecentravimas\u201c. \u0160i s\u0105voka, kuri\u0105 suk\u016br\u0117 kognityvinis psichologas Jeanas Piaget, rei\u0161kia geb\u0117jim\u0105, paprastai pasirei\u0161kiant\u012f v\u0117lyvoje vaikyst\u0117je, vienu metu \u017evelgti \u012f objekt\u0105 i\u0161 keli\u0173 pusi\u0173, sugretinant kelet\u0105 konkre\u010dios situacijos aspekt\u0173.<\/span><\/p>\n Kad ir kaip paprastai skamb\u0117t\u0173, ta\u010diau toks po\u017ei\u016bris labai pagelbsti, diskutuojant apie paminklus, ypa\u010d, bet ne i\u0161imtinai, posovietiniame regione. \u0160iandien tokios diskusijos paprastai suprie\u0161ina dvi konkuruojan\u010dias stovyklas (apie pasyvi\u0105 ar abejing\u0105 daugum\u0105 \u010dia nekalbama). Vieni mato tik tamsi\u0105j\u0105 paminklo pus\u0119, o kiti \u2013 tik diding\u0105 ar emoci\u0161kai artim\u0105 jo aspekt\u0105. Pirmieji bet kok\u012f bandym\u0105 i\u0161saugoti heroji\u0161k\u0105 soviet\u0173 panteon\u0105 suvokia kaip kolonijin\u0117s m\u0105stysenos, prorusi\u0161kos pozicijos i\u0161rai\u0161k\u0105. Antrieji bet kok\u012f raginim\u0105 nuversti ar nukelti paminkl\u0105 laiko panieka prot\u0117vi\u0173 pasiekimams, nepagarba praei\u010diai.\u00a0<\/span><\/p>\n Kad vienas ir tas pats paminklas gali tur\u0117ti daugyb\u0119 reik\u0161mi\u0173, tokiose diskusijose neu\u017esimenama. Tai ypa\u010d akivaizdu, kalbant apie Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 menan\u010dius paminklus \u2013 kari\u0173 statulos, tankai ant postament\u0173 vieniems simbolizuoja d\u0117kingum\u0105 u\u017e i\u0161vadavim\u0105 i\u0161 naci\u0173 okupacijos, kitiems atrodo gr\u0117sminga sovietin\u0117s prievartos i\u0161rai\u0161ka. Tai net neb\u016btinai susij\u0119 su tuo, kam paminklas skirtas. Vargu ar dabartin\u0117je Ukrainoje kas nors nor\u0117t\u0173 pastatyti paminkl\u0105 1921 m. mirusiam bol\u0161evikui Fiodorui Sergejevui (geriau \u017einomam Artiomo vardu), artimam Stalino draugui, kuris pilietinio karo metais \u017eiauriai mal\u0161ino valstie\u010di\u0173 sukilimus ir smaug\u0117 tautin\u012f atgimim\u0105. Nepaisant to, nuostabi\u0105 mil\u017eini\u0161k\u0105 konstruktyvistin\u0119 Artiomo statul\u0105, kuri\u0105 suk\u016br\u0117 Ivanas Kavaleridz\u0117 ir 1927 m. pastat\u0117 Sviatohirske, galima vertinti kaip ukrainie\u010di\u0173 k\u016brybin\u0117s galios i\u0161rai\u0161k\u0105.\u00a0<\/span><\/p>\n Memorial to Red Army soldiers near Irpin\u2019. The statue has been left untouched, but the plaques with Soviet-era inscriptions have been smashed. Photo: Mykola Homanyuk, February 2023<\/p>\n<\/div>\n Ta\u010diau daug da\u017eniau kalbama ne apie meninius paminkl\u0173 aspektus, bet apie kasdienin\u012f prisiri\u0161im\u0105 prie j\u0173. Kai dingsta statula, kuri buvo tapusi susitikim\u0173 vieta vasaros naktimis, pirmojo bu\u010dinio fonu, miesto orientyru, miestie\u010diams atrodo, kad prarado dalel\u0119 savo biografijos. Tai ypa\u010d svarbu buvusiose socialistin\u0117se \u0161alyse, kur svarbiausi paminklai stov\u0117davo miest\u0173, net kaim\u0173 aik\u0161t\u0117se su aplink plytin\u010diais parkais. Tai viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l paminkl\u0173 demontavimui prie\u0161inasi ne tik senyvi \u017emon\u0117s, architekt\u016bros istorikai ar istorin\u0117s atminties gyn\u0117jai, bet ir jaunimo subkult\u016br\u0173 atstovai \u2013 riedutininkai, gatv\u0117s muzikantai, paminkl\u0105 ir jo apylinkes laikantys savo ma\u017ea sala vie\u0161osios erdv\u0117s j\u016broje. Karo metais, pasak Jevgenijos Belorusec, pa\u017e\u012fstam\u0173 objekt\u0173 prarastis gali tur\u0117ti traumuojan\u010di\u0173 padarini\u0173 \u2013 kasdieninio niokojimo akivaizdoje s\u0105moningas dar vieno materialaus objekto nugriovimas yra tarsi pasik\u0117sinimas \u012f svarb\u0173 ankstesn\u0117s taikios kasdienyb\u0117s atribut\u0105. B\u016btent tod\u0117l min\u0117toje apklausoje did\u017eioji dauguma apklaust\u0173j\u0173 pasisak\u0117 u\u017e tai, kad ikonoklazmas ir pana\u0161i simbolin\u0117 praktika b\u016bt\u0173 atid\u0117ta iki karo pabaigos.<\/span><\/p>\n Kiti, kuri\u0173 emocijos irgi yra puikiai suprantamos, savo pykt\u012f d\u0117l patirtos neteisyb\u0117s nukreipia \u012f statulas, \u012fvyksta, anot Freudo, emocinis poslinkis. Arba \u012frodin\u0117ja, kad pat\u012f sovietini\u0173 paminkl\u0173 buvim\u0105 Ukrainos vie\u0161ojoje erdv\u0117je Rusija ir toliau laikys pretekstu agresijai, kuri cini\u0161kai pridengiama noru neva apsaugoti bendr\u0105 abiej\u0173 \u0161ali\u0173 paveld\u0105. Toks j\u0173 po\u017ei\u016bris pagr\u012fstas. Ta\u010diau Kremliaus re\u017eimui visai nesvarbu, kuo pateisinti invazij\u0105, nors dabar ai\u0161kina norintis sustabdyti paminkl\u0173 demontavim\u0105. Ties\u0105 sakant, b\u016btent t\u016bkstan\u010diai sovietme\u010dio paminkl\u0173, vis dar st\u016bksantys Ukrainoje, i\u0161mu\u0161a paskutin\u012f Putino kozir\u012f, kuo pridengti okupacij\u0105, tod\u0117l propagandistai griebiasi absurdi\u0161k\u0173 istorijos i\u0161kraipym\u0173.<\/span><\/p>\n Kad kai kurie seni paminklai nukeliami, statomi nauji, turb\u016bt yra nei\u0161vengiama karo ir politini\u0173 sukr\u0117tim\u0173 pasekm\u0117, bent jau tol, kol tikime, kad vie\u0161ieji paminklai apskritai turi koki\u0105 nors reik\u0161m\u0119. \u0160iame procese pyk\u010dio, kart\u0117lio jausmai yra tokie pat teis\u0117ti, kaip ir sielvartas bei naujos prad\u017eios tro\u0161kimas. Ta\u010diau b\u016bt\u0173 klaidinga pykt\u012f ir ker\u0161t\u0105 nukreipti prie\u0161 savo bendrapilie\u010dius, vadinti juos i\u0161davikais vien d\u0117l prisiri\u0161imo prie paminkl\u0173 ir to, k\u0105 jie simbolizuoja. Galiausiai kalbama ne apie pa\u010dius paminklus, bet apie bendruomen\u0119, kuri per juos i\u0161rei\u0161kia save.<\/span><\/p>\n<\/p><\/div>\nPaminklai Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose<\/span><\/h2>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.eurozine.com\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/6_5.jpg\")
<\/p>\nNaujasis Ukrainos ikonoklazmas<\/h2>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.eurozine.com\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/3_9.jpg\")
<\/p>\nDecentruojantis \u017evilgsnis \u012f paminklus<\/h2>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.eurozine.com\/wp-content\/uploads\/2023\/03\/photo_2023-03-28_16-58-11.jpg\")
<\/p>\n